Share:


Models of public transport organization and management in Lithuania and foreign countries

Abstract

Public transport is recognized as a more environmentally friendly mode of transport than cars for the same number of passengers. Many countries are investing heavily in public transport to make it not only greener, but also more convenient, more attractive, faster, more competitive and more accessible. In order to promote a sustainable environment, private, public and non-motorized transport must functionally complement each other to form balanced integrated systems. There are currently two main forms of organizing public transport: a government-oriented service and a market-oriented service. Positive changes in the field of public transport are possible if in the process involves not only state and municipal institutions, but also infrastructure planners, passenger carriers and inhabitants. Public transport must be seen as a means of developing cities and regions. The aim of the article is to analyze the existing models of public transport organization and management, to compare them and submit a proposal, on the basis of which management model it would be possible to submit proposals for the improvement of the organization of Lithuanian public transport. Good foreign countries practice in the management and organization of public transport shows that in some countries public transport is already organized not by individual municipalities but by regions. Based on the achievements of foreign countries, municipalities are recommended to cooperate and share experience in creating a common public transport network. It is necessary to create a management scheme in Lithuania for the development of public transport services, which at the same time would reduce public costs.


Article in Lithuanian.


Lietuvos ir užsienio šalių viešojo transporto organizavimo ir valdymo modeliai


Santrauka


Viešasis transportas yra pripažįstamas ekologiškai švaresne transporto rūšimi nei automobiliai tam pačiam keleivių skaičiui vežti. Daugelis šalių daug investuoja į viešąjį transportą, kad jis būtų ne tik ekologiškesnis, bet ir patogesnis, patrauklesnis, greitesnis, konkurencingesnis ir lengvai prieinamas. Siekiant skatinti tvarią gyvenamąją aplinką, privatus, viešasis ir nemotorinis transportas turi funkciškai papildyti vienas kitą, formuodami subalansuotas integruotas sistemas. Šiuo metu egzistuoja dvi pagrindinės viešojo transporto organizavimo formos: į vyriausybę ir į rinką orientuota paslauga. Teigiamos permainos viešojo transporto srityje yra galimos tuo atveju, jeigu į procesą yra įtraukiamos ne tik valstybės ir savivaldybių institucijos, bet ir infrastruktūros planuotojai, keleivių vežėjai ir patys gyventojai. Viešasis transportas turi būti suvokiamas kaip priemonė miestams ir regionams vystyti. Straipsnio tikslas – išanalizuoti egzistuojančius viešojo transporto organizavimo ir valdymo modelius, juos palyginti ir pateikti pasiūlymą, kurio valdymo modelio pagrindu galima būtų teikti pasiūlymus Lietuvos viešojo transporto organizavimui tobulinti. Užsienio šalių viešojo transporto valdymo ir organizavimo geroji praktika parodo, kad tam tikrose šalyse jau dabar viešasis transportas yra organizuojamas ne atskirų savivaldybių, bet regionais. Remiantis užsienio šalių pasiekimais, savivaldybėms rekomenduojama kooperuotis, aktyviai bendradarbiauti ir dalintis patirtimi, kuriant bendrą viešojo transporto tinklą. Lietuvoje būtina sukurti valdymo schemą viešojo transporto paslaugoms plėtoti, kuri kartu sumažintų viešąsias išlaidas.


Reikšminiai žodžiai: viešojo transporto organizavimas, valdymo modeliai, viešasis transportas, viešojo transporto politika.

Keyword : management models, organization of public transport, public transport, public transport policy

How to Cite
Ranceva, J., & Ušpalytė-Vitkūnienė, R. (2021). Models of public transport organization and management in Lithuania and foreign countries. Mokslas – Lietuvos Ateitis / Science – Future of Lithuania, 13. https://doi.org/10.3846/mla.2021.15168
Published in Issue
Oct 5, 2021
Abstract Views
752
PDF Downloads
647
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

References

Amaral, M., Saussier, S., & Yvrande-Billon, A. (2009). Auction procedures and competition in public services: The case of urban public transport in France and London. Utilities Policy, 17(2), 166–175. https://doi.org/10.1016/j.jup.2008.07.006

Beirão, G., & Cabral, J. S. (2007). Understanding attitudes towards public transport and private car: A qualitative study. Transport Policy, 14(6), 478–489. https://doi.org/10.1016/j.tranpol.2007.04.009

Buehler, R., Pucher, J., & Dümmler, O. (2019). Verkehrsverbund: The evolution and spread of fully integrated regional public transport in Germany, Austria, and Switzerland. International Journal of Sustainable Transportation, 13(1), 36–50. https://doi.org/10.1080/15568318.2018.1431821

Burinskienė, M. ir Gusarovienė, M. (2015). Miestų urbanistinės plėtros įtaka teritorijų viešojo transporto organizavimo lygiui. Mokslas – Lietuvos ateitis, 7(1), 110–120. https://doi.org/10.3846/mla.2015.722

Butkevičius, J. (2002). Keleivių vežimai. Technika.

Cats, O., Susilo, Y. O., & Reimal, T. (2017). The prospects of fare-free public transport: evidence from Tallinn. Transportation, 44(5), 1083–1104. https://doi.org/10.1007/s11116-016-9695-5

Europos bendrijų komisija. (2008). Baltoji knyga „Kartu sveikatos labui“ 2008–2013. https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/0be577c8-fde9-441a-ae06-fb76f40b1a2a/language-lt

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. (2007). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32007R1370

Fellesson, M., & Friman, M. (2012). Perceived satisfaction with public transport service in nine European cities. Journal of the Transportation Research Forum, 47(3). https://doi.org/10.5399/osu/jtrf.47.3.2126

Fujii, S., & Kitamura, R. (2003). What does a one-month free bus ticket do to habitual drivers? An experimental analysis of habit and attitude change. Transportation, 30(1), 81–95. https://doi.org/10.1023/A:1021234607980

Fukumoto, M., & Kato, H. (2007). Reorganization of management scheme for local public transport in Japan [Conference presentation]. The 11th World Conference on Transport Research, University of California, Berkeley, CA, CD-ROM.

Griškevičiūtė-Gečienė, A. (2012). Lietuvos miestų susisiekimo sistemų infrastruktūros plėtros pagrindimo modelis [Daktaro disertacija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas]. Technika. https://doi.org/10.20334/2042-M

Hrelja, R., Hansson, L., Richardson, T., Svensson, T., Lissandrello, E., Næss, P., Tennøy, A., & Longva, F. (2013). Innovations for sustainable public transport: Experiences and challenges in the Scandinavian countries. Statens väg-och transportforskningsinstitut.

Jakubauskienė, L. (2020). Rimantas Martinavičius: Lietuvos ateitis – vieningas elektroninis bilietas. http://ebus.lt/rimantas-martinavicius-lietuvos-ateitis-vieningas-elektroninis-bilietas/

Krawiec, S., Łazarz, B., Markusik, S., Karoń, G., Sierpiński, G., Krawiec, K., & Janecki, R. (2016). Urban public transport with the use of electric buses – development tendencies. Transport Problems, 11(4), 127–137. https://doi.org/10.20858/tp.2016.11.4.12

Kriukovas, A. ir Matijošius, J. (2017). Judumo skatinimo priemonės mieste, geroji pasaulio patirtis. Inžinerinės ir edukacinės technologijos, 2, 45–51.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. (2018). Darnaus vystymosi tikslų integravimas į teritorijų planavimo procesus: žingsniai darnaus Lietuvos miestų vystymosi link. Rekomendacijos pagal Kurk Lietuvai projekto „Darnaus vystymosi tikslų integravimas į teritorijų planavimą“ rezultatus. http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2018/09/REKOMENDACIJOS_darnus-miestu-vystymasis_galutinis.pdf

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas. (1991). Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/TAIS.2971?faces-redirect=true

Lietuvos Respublikos Seimas. (1994). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5884/asr

Lietuvos Respublikos Seimas. (1996). Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.33417

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. (2008). Rekomendacijos: ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo sistemos plėtros strategijos gairėms parengti (Rekomendacijų pagrindimo analitinė medžiaga). https://sumin.lrv.lt/uploads/sumin/documents/files/Teisine_informacija/Tyrimai_ir_analizes/Rekomendacijos.pdf

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. (2012). Nacionalinės susisiekimo plėtros programos strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. https://sumin.lrv.lt/uploads/sumin/documents/files/Teisine_informacija/Tyrimai_ir_analizes/SPAV_ataskaita_galutine.pdf

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. (2020). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro valdymo sričių 2021–2023 metų strateginis veiklos planas. Vilnius.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. (2020). Pasirengimas regioninio lygmens viešojo transporto paslaugų organizavimo sistemos sukūrimui: galutinė ataskaita. Vilnius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. (2013). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1253 „Dėl nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos patvirtinimo“. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.463278?jfwid=4t-02bvtvw

Nacionalinė regioninės plėtros taryba. (2017). Lietuvos regioninės politikos Baltoji knyga darniai ir tvariai plėtrai 2017-2030. https://www.nrp.vrm.lt/data/public/uploads/2018/01/baltoji_knyga_galutinis-2018-01-15.pdf

Narijauskas, R. ir Banaitienė, N. (2010). Darnaus miesto požymių analizė. Mokslas – Lietuvos ateitis, 2(6), 29–35.

Patlins, A. (2017). Improvement of sustainability definition facilitating sustainable development of public transport system. Procedia Engineering, 192, 659–664. https://doi.org/10.1016/j.proeng.2017.06.114

Paulsson, A., Hylander, J., & Hrelja, R. (2017). One for all, or all for oneself? Governance cultures in regional public transport planning. European Planning Studies, 25(12), 2293–2308. https://doi.org/10.1080/09654313.2017.1362376

Paulsson, A., Isaksson, K., Sørensen, C. H., Hrelja, R., Rye, T., & Scholten, C. (2018). Collaboration in public transport planning–Why, how and what? Research in Transportation Economics, 69, 377–385. https://doi.org/10.1016/j.retrec.2018.06.013

Pietrzak, K., & Pietrzak, O. (2020). Environmental effects of electromobility in a sustainable urban public transport. Sustainability, 12(3), 1052. https://doi.org/10.3390/su12031052

Poliak, M., Poliakova, A., Mrnikova, M., Šimurková, P., Jaśkiewicz, M., & Jurecki, R. (2017). The competitiveness of public transport. Journal of Competitiveness, 9(3), 81–97. https://doi.org/10.7441/joc.2017.03.06

Popovas, V. (2012). Keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugų organizavimo problemos ir tobulinimo galimybės savivaldybėse. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 1(25), 5–16.

Proper, J. W. (2008). Openbaar vervoer. NHTV University of Applied Sciences.

Ryzhkov, A. (2018). Local public transport in Russia: Regulation, ownership and competition. Research in Transportation Economics, 69, 207–217. https://doi.org/10.1016/j.retrec.2018.04.010

Ryzkov, A., & Zuzin, P. (2016). Urban public transport development in Russia: Trends and reforms (Working Paper No. WP BRP 5). National Research University, Higher School of Economics. https://doi.org/10.2139/ssrn.2881277

Schausberger, W., Martinos, H., Werneck, T., & Tödtling-Schönhofer, H. (2020). The challenges for public transport in metropolitan regions (No. QG-04-20-322-EN-N).

Sharav, N., & Shiftan, Y. (2017). Evaluation of past investment in urban public transportation. Theoretical Economics Letters, 7(3), 543–561. https://doi.org/10.4236/tel.2017.73040

Steiner, S., Vogrin, Z., & Lovrić, D. (2007). Optional model of urban public transport. Slovak Journal of Civil Engineering, 15(1), 33–39.

Stjernborg, V., & Mattisson, O. (2016). The role of public transport in society – A case study of general policy documents in Sweden. Sustainability, 8(11), 1120. https://doi.org/10.3390/su8111120

Štraub, D., & Jaroš, V. (2019). Free fare policy as a tool for sustainable development of public transport services. Human Geographies, 13(1), 45–59. https://doi.org/10.5719/hgeo.2019.131.3

The International Association of Public Transport. (2014). Climate action and public transport: Analysis of planned actions. https://cms.uitp.org/wp/wp-content/uploads/2020/10/Climate-action-and-PT.pdf

Vicente, P., & Reis, E. (2018). Ex-regular users of public transport: their reasons for leaving and returning. Journal of Public Transportation, 21(2), 101–116. https://doi.org/10.5038/2375-0901.21.2.7

Visagino savivaldybė. (2016). Visagino miesto darnaus judumo planas. https://www.visaginas.lt/visagino-miesto-darnaus-judumo-planas/233

Vrubliauskaitė, R. (2006). Viešojo transporto informacinė sistema [Daktaro disertacija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas]. Technika.

Vuchic, V. R. (1999). Transportation for livable cities. Rutgers.

Zhang, C., Xiao, G., Liu, Y., & Yu, F. (2018). The relationship between organizational forms and the comprehensive effectiveness for public transport services in China? Transportation Research Part A: Policy and Practice, 118, 783–802. https://doi.org/10.1016/j.tra.2018.10.025